[Some of my poetry]

Ryto skrydis

Rytas, aušta. Ne, ne, NE!
Nenoriu keltis, kam?
Kam eit, kam gyvent, kam tikėtis?
Aš pagulėsiu...
Šiltas patalas, skauda akis, galvą.
5 valanda ryto!
Atsikeliu – sulyg pirmu žingsniu mane
nuo piršto galiuko iki kaklo persmelkia
ledinis šaltis, aš jaučiu jį.
Jaučiu gyvenimą – šaltą, aštrų.
Jis čia pat, mano kūne, mano gyslose.
Jis šaukia mane – atsikalbinėju.
Nenoriu, tingiu eit, tingiu gyvent.
Pavargau, duokit atsipūst.
Prie lango – už jo sniegas.
Toks...baltas, nekaltas...šaltas.
Verkiu. Springstu ašarom, vaizdas susilieja.
Ką pražiopsojau, ką praleidau,
ko neregėjau? Kur buvau,
nejau viską pramiegojau?
Krato mane.
Jaučiu šaltį, per visą kūną, per save.
Mazochistė. Man patinka, atidarau langą.
Gūsiai snaigių + vėjo persmelkia mane.
Verkiu. Pusnuogė. Gruodį.
Viena. Ant palangės. Nukarusios kojos.
Užsimerkiu. 13/4 sekundžių skrydžio.
Dangoraižio viršuje.
Ate, brangieji.
Negrįšiu, jau nebe.

2007.12., Vilnius

jammin'