[Some of my poetry]

Poema Dorkai

Ji beprotė, ji trenkta. Tai veža – tai jėga.

Lieknas kūnas, kerzai apačioj.

Ji tau spirs, bėk! Bėk nuo jos toliau.

Ji negailestinga, ji neverks.

Ji tave pakars ir nusižvengs.

Skaudinsit ne jūs – o ji.

Tik ar ilgai kentėsit, jei būsit pakarti?

Beskonis kraujas jūsų, tik purvins baltą kilimą.

Jūs šiukšlės, beverčiai sutverimai.

Jūsų net negaila, nebent...

Už vieną daiktą, už auskarą auksinį, 6 gramų.

Tik gaila auskaro...Nes jūs beverčiai sutverimai.

Mirkit lėtai, jausdami mirties kvapą, tokį saldų – tokį kartų.

Kviesk mamą.

Maldauk, maldauk pagalbos.

Vis tiek nieks neateis,

Supūsi, išnyksi. Šiukšlė dings.

Tu dingsi.

Ji beprotė, ji jėga.

Ji veža – tu nebe.

2007.11.,Vilnius

jammin'