"W świecie istnieje ruch. Kto mógł to wszystko stworzyć, jak nie Bóg?"

[Some of my poetry]

Play me the blues

Wytłumacz, co to jest życie.

Z czym to się je i jak gra?

Klaszcz w dłonie i mów, co o tym myślisz.

Naucz nie odchodzić od rytmu,

ponieważ poza granicami jest przepaść.

Trącaj struny zamkniętymi oczyma

i pozwalaj swej duszy opuszczać ciebie.

Zagraj mi blues.

Patrz na siebie ze strony

i ucz się płakać.

Bo ja już nie potrafię przejść granicy.

Patrz w oczy, ucząc się cenić to,

że widzisz.

Skacz, szalej

i łam nogi.

Leć i spadaj,

trać krew.

Zlizać blizny i zapomnieć,

iść dalej.

Biec prosto do błota,

w białej sukni...

Zagraj mi blues.

„On nie rodzi się z picia mleka.“

jammin'

2009, lato

[Some of my poetry]

Laiškelis Draugui

Kodėl, kai kamputyje viena verki,
draugai kažkur išnyksta – toli, toli...
Kur tos minios „tikrų draugų“,
kurie prisiekinėjo, kad jų gyvenimo
prasmė – tai tu?
Kur jie staigiai dingsta,
kai su šypsena pjaunies keliskart?
Kur jie yra, kai sėdi ant palangės
nevilties kupina?
Kur jūs, DRAUGAI?!
Kur jūsų daugystė, jausmai?
Kur jūsų atlapos širdys, karšti delnai?
Žinot ką? Dinkit po velnių!
Man nėr ko netekt, nes aš nieko neturiu.
Cha, graudu!
Laimingos pabaigos nerandu...
Ajajai, neramu. Kokia graudi pabaiga.
Dingstu.
Jeigu pastebėtumėt, kad menęs nėra,
tai aš ten, kur amžina praraja.
Kur kraštas sudužusių širdžių,
užsiliejusių krauju.
Ir ašarom, kadais naivių svajonių pilnų.
Ten, kur desperatiškas kraštas
sprogusių vilčių.
Išeinu, nes turiu.
Nes tik ten mano sielos nieks netryps.
Po velnių!
Sulaikyk mane, kol dar nevėlu!
Ak, kaip baisu.
Aš jau ten, tarp velnių.
Savižudžiai nesėdi tarp angelų.
Jų kūnai dega amžina liepsna,
nes jie pasidavė kažkada.
Mes gyvenimo kaliniai – nes gyvenam
per prastai, o išeidami
per anksti – degsim amžinai.
Štai ir viskas – sumauta šūdinai.
Prarūkyta, parduota, uždrausta.
Taigi, Mielieji Draugai!
Kam visa tai?
Negerai...
Tik norėjau gyventi jums,
kad gyvenimas būtų bent kiek gražus,
bet...klaida.
Esu ant ledo, viena.
Pasimetus, prarasta.
Tu praradai mane...
Būk laimingas, Drauge!

2008.01.02, Vilnius
jammin'

[Some of my poetry]

***

Vasara dingo – tu dingai.

Pilkos svajonės – pilki pažadai.

Karuzelė mūsų vilčių.

Tu tyriausių, vaikiškų.

Sugrįšk iš vasaros jaunos,

ruduo mums viltį mažą duos!

Spalvota karuzelė sukas,

spalvoti žmonės skrieja.

Iš vasaros tik rūkas,

tik šaltas rudens vėjas.

Ir ašarų jau nebėra,

širdis užšalus, negyva.

Mūsų dalia, likimas.

Kova dėl išlikimo.

Kvieskimės Dievą,

ieškokim gero Tėvo.

Jis visagalis, mylintis, šaunus,

Jis nepaliks, ir neprapuls.

Vasara karšta,

Rudens metas – kančia.

Taip yra, nes tokia eiga.

Mūsų, žmonių pareiga,

gyvent, kaip visada.

Su šypsena.

Tikra?

O ne.

2008.09.20.,Vilnius

|||Eilėraščio pratęsimas|||

Dirbtini pažadai.

Žaislai. Spalvota karuzelė.

Kančios šokis, jausmų sūkurys,

mes spalvoti – mūsų trys!

Viltys, spalvos, mirštantys...

Violončelės pjovimas,

stygos trūksta,

svajonės dūžta.

Kviesk Dievą.

Begėdžiai idiotai,

egoistai, svajotojai.

Dievas neateis,

Jis dirba tikintiems, saviems.

Nutrūkusios stygos.

Žodžiai yra tušti.

Ištrinsiu šį eilėraštį pavasarį.

2008.11.02.,Vilnius

jammin'

Wiersz o Wilnie na konkurs :)

-->

Wąskie dróżki mojej starówki,

twarde mury i smak bezpieczeństwa.

Tu grają piosenki pełne radości.

Nad Wilią łzy i pierwsze pocałunki,

ucieczki od świata i potrzeby ratunków.

Tu są emocje, moje życie.

Odwiedzcie Wilno, a uwierzycie.

Tam przy dzwonnicy, licząc lata,

w słońcu i śniegu lub kiedy pada,

dłoń z dłonią,

czując radość w sercu,

szukamy życia sensu.

I w obcym państwie ja poczuję,

że tak po prostu egzystuję.

A tutaj życie, przyjaciele,

tu właśnie to, co mnie wspiera.

Nie jestem obca, niepotrzebna,

po mych wyjazdach Wilno czeka.

Niepowtarzalne moje Błękitne niebo

i taki jedyny zapach czarnego chleba…

I w swych umysłach, trzeźwym stanie,

nigdy ciebie nie zostawię.

Za każdy nowy dzień

i za to, co przynosi.

Wdzięczność mojemu miastu,

w sercu będę nosić.

2008, wiosna,Wilno

jammin'

"Nie sztuka jest poznać ciało innego człowieka - sztuka jest poznać jego duszę."
"Pažinti kito žmogaus kūną - joks menas. Menas yra pažinti jo sielą."