[Some of my poetry]

***

Vasara dingo – tu dingai.

Pilkos svajonės – pilki pažadai.

Karuzelė mūsų vilčių.

Tu tyriausių, vaikiškų.

Sugrįšk iš vasaros jaunos,

ruduo mums viltį mažą duos!

Spalvota karuzelė sukas,

spalvoti žmonės skrieja.

Iš vasaros tik rūkas,

tik šaltas rudens vėjas.

Ir ašarų jau nebėra,

širdis užšalus, negyva.

Mūsų dalia, likimas.

Kova dėl išlikimo.

Kvieskimės Dievą,

ieškokim gero Tėvo.

Jis visagalis, mylintis, šaunus,

Jis nepaliks, ir neprapuls.

Vasara karšta,

Rudens metas – kančia.

Taip yra, nes tokia eiga.

Mūsų, žmonių pareiga,

gyvent, kaip visada.

Su šypsena.

Tikra?

O ne.

2008.09.20.,Vilnius

|||Eilėraščio pratęsimas|||

Dirbtini pažadai.

Žaislai. Spalvota karuzelė.

Kančios šokis, jausmų sūkurys,

mes spalvoti – mūsų trys!

Viltys, spalvos, mirštantys...

Violončelės pjovimas,

stygos trūksta,

svajonės dūžta.

Kviesk Dievą.

Begėdžiai idiotai,

egoistai, svajotojai.

Dievas neateis,

Jis dirba tikintiems, saviems.

Nutrūkusios stygos.

Žodžiai yra tušti.

Ištrinsiu šį eilėraštį pavasarį.

2008.11.02.,Vilnius

jammin'