Noriu skristi
Būk mano vampyru.
Įkąsk man. Bučiuok savo beprotišku bučiniu, kuris visada patiks.
Nes bus pirmas. Ir paskutinis.
Aš noriu skristi. Noriu matyt namų stogus.
Noriu jaust gaiviausią pasaulyje vėją.
Noriu, kad skraidintum mane ant savo rankų.
Kad laižytum mano šviežią, saldų kraują.
Noriu jaust Tavo kaulėtas rankas ant savo pilvo.
Noriu, kad Tavo lieknas, aukštas siluetas tą vienintelį kartą stovėtų už mano pilkos menkystės.
Trokštu jausti Tavo ledinį šaltį, kuris degina.
Skriskim. Ilgai ir greitai.
Ir aukštai.
Kodėl verki?
Aš nebijau išeit.
Man reikia tik to vienintelio, nepakartojamo skrydžio su Tavim.
Sakai, negrįšiu? Juk aš nenoriu!
Kai manęs neliks, skradinsi kitas.
Taip pat paskutinį kartą. Pasiaukosiu...
O! Čia nustebinai mane!
Tu nori duoti savo kraujo, kad tapčiau Tavo vampyre?!
Verkiu. Verkiu iš džiaugsmo.
Aš pamatysiu tai, ko nemato kiti.
Ir nuo šiol mes kartu – nemirtingi.
Glostau Tave.
Dabar ir aš esu šalta.
Nejaučiu skausmo, nevalgau.
Mano alkis – tik jaunam kraujui.
Susikibę delnais. Mūsų nesugriaus.
Kur šiąnakt skrendam?
Į rytus ar pietus?..
2007.12.26.,Vilnius
No comments:
Post a Comment